Elektronika – labai dinamiška sritis. Čia viskas greitai keičiasi. Kuo toliau – tuo labiau didėja greitis. Dar mokykloje su draugu svajojome apie tai, kad kažkada atsiras 1 TB kietėji diskai. Tada mums tai buvo kažkas nerealaus. Dabar jau turime šitą viską SSD variante. Svajonės tapo tikrove. Viskas tik laiko klausimas. Nauji dalykai keičia senus. Gaminama vis greitesnė technika. Duomenų laikmenos tobulėja, keičiasi jų tipas ir didėja talpa. Sena technika turi kažkur pasitraukti. Pradžioje mes atidedame viską kažkur į tolimesnę lentyną. Dar vėliau – į sandėliuką. Iš sandėliuko – į šiukšlyną. Liūdna, bet tokia yra realybė. Istorijos dalelę – į šiukšlyną…
Visko neišsaugosi
Kaip ir minėjau aukščiau – elektronikoje viskas greitai keičiasi. Mes perkame techniką, senus įrenginius pradžioje sandėliuojame ir vėliausiai juos tiesiog išmetame. Labai sunku kažkur pritaikyti tą seną techniką. Daiktas lyg ir veikia, bet su juo jau nieko nenuveiksi. Kadangi veikiantį prietaisą išmesti gaila – mes juos kaupiam. Tačiau visko neišsaugosi. Sandėliuke vietą geriau skirsime automobilio padangoms ar marinuotiems agurkams. Po kurio laiko atlaisviname lentynas ir sena technika keliauja į perdirbimo stotį.
Tai yra normalus gaminio kelias. Žiedinė ekonomika. Taip ir turi būti. Tačiau, kaip ir rašiau prieš tai – istorijos dalelė keliauja tiesiai į šiukšlyną. Lieka tik senos instrukcijos, nuotraukos ir straipsniai enciklopedijose.
Nostalgija
Būtent nostalgijos jausmas davė man pirmą impulsą šitame projekte. Su Denisu (apie jį rašiau straipsnyje “Seni kompiuteriai. Pradžia.“) nuolat prisimindavome tuos gerus mokyklos laikus. Daug plepėjome apie senus žaidimus ir seniausiai išnykusias programas. Saldžios diskusijos apie tų laikų “geležį” mums buvo kaip savotiška terapija. Tokių pokalbių pabaigoje nuolat prieidavome prie bendros nuomonės, kad reikia surinkti kokį seną agregatą ir su juo pažaisti.
Jie yra tiesiog naikinami
Noras surinkti seną kompiuterį pradėjo materializuotis. Pradėjome ieškoti variantų skelbimuose. Supratome, kad dar prieš 5 ar 7 metus tų “mamutų” dar galima buvo kažkaip surasti. Dabar, 2022 metais – tai yra totalus “peilis”. Vos keli skelbimai. Jeigu bandai apie tai kalbėtis darbe ar dar kažkur – tau nuolat atsako, kad jau seniausiai viskas yra utilizuota. Seni kompiuteriai yra tiesiog naikinami. Daug kas tokią techniką tiesiog išardo ir priduoda į supirktuves. Senose kompiuterių plokštėse yra tauriųjų metalų.
Supirktuvėse (o bandžiau kalbėtis ir ten) taip pat su tokia įranga daug nežaidžia. Kažką palieka, bet didžioji dalis keliauja į perdirbimą. Kartais “išsivalo” mokyklos ar biurai. Į perdirbimo stotis atvažiuoja “furos” kompiuterių. Viskas vyksta labai greitai. Niekas nelaukia tokių entuziastų kaip mes. Išardo, surūšiuoja ir sumala…
Noras grįžti
Saldūs anų laikų prisiminimai yra labai stiprūs. Nostalgija – mūsų variklis. Pradėjome gelbėti senus kompiuterius. Mūsų kolekcijoje atsirado nemažai senų nešiojamų kompiuterių. Denisas kažkur surado neblogą stacionarų kompiuterį. Vis bandome kažką surasti ir prikelti. Pavyksta. Sunkiai, bet einame į priekį. Tokiai veiklai dokumentuoti net šitą tinklalapį sulipdėm. Tad čia dalinsimės, pasakosime kaip mums sekasi.
Taip pat norime paprašyti vieno svarbaus dalyko. Jeigu turite kažkokių senų aparatų – neišmeskite. Duokite mums žinoti. Mes atvažiuosime ir priglausime Jūsų seną techniką. Pastatysime ją “ant kojų” ir išsaugosime. Ji taps istorijos dalimi. Mūsų kontaktinė informacija yra pateikta puslapyje “Kontaktai“.